Skaitomų blogų topas. Blogerių savireklamos savaitė.

Blogerių savireklamos savaitė jau visai į pabaigą, tad šoku į nuvažiuojantį traukinį ir skubu pasidalinti savo blogų top’u:

Kūtvėlos kelionės ir klajonės – lengvai skaitomas ir su puikia humoro gaida rašomas susivėlusios (tik jos dėka sužinojau, kad kūtvėla turi ir „susivėlusi“ reikšmę, nes žemaitijoje kūtvelomis visai ką kitą vadina :)) keliauninkės blogas.

Buvauten.lt – apie keliones po visą pasaulį, svarbiausia, nepamirštant ir Lietuvos.

Gyvenimas palapinėje – apie šeimos keliones su vaikais, kas mums yra labai artima ir aktualu.

Žygeivis – apie pėdintojo (žygeivio) nuotykius ir žygius po Lietuvą.

MariukasM – dar vienas, kurį radau ieškodama kur čia nukeliavus ir vis įkišu nosį iš įpratimo.

Ekonaujienos – gal tai ir ne visai blogas, bet kai pradėjau skaityt, taip buvo užsivadinę. Rasdavau įvairios informacijos apie aplinkosaugą, ekologiją ir gamtą vienoje vietoje. Neramu tik, kad paskutiniu metu gerokai aprimęs.

Šilainės sodas – irgi gal ne visai blogas, bet jame randu įdomių įrašų apie Mažosios Lietuvos kraštą, kuris mane labai žavi.

Skonių blogas – daug įvairių blogerių receptų vienoje vietoje, tinkamų kiekvienam gyvenimo atvejui.

Mažųjų valdos – apie ankstyvąjį ugdymą ir mažuosius, kas mums šiuomet labai aktualu.

 

 

Posted in Uncategorized | Tagged | 4 Comments

Aukštai aukštai – iš Merkinės apžvalgos bokšto

       Šį kartą mūsų tikslas – naujasis Merkinės apžvalgos bokštas, bet negi važiuosi virš 100 km vien tam, kad tik į bokštą užliptum, tad suradom kur dar pakeliui nebuvę ir gavosi smagi dienos išvyka.
Pirmiausia stabtelėjome Akmens kaime (pagaliau!), iki tol vis pravažiuodavome ir kitam kartui palikdavome. Kaimas iš kokių trijų gyvenamų sodybų susideda, bet užtat turi labai seną, net 1759 m pastatą, medinę Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią su šalia stovinčia atviro tipo varpine.

Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir atviro tipo varpinė

Rašoma, kad iki pat XX a. vid. maldininkai, keliaujantys į bažnyčią, stabtelėdavo ir prie netoli esančio akmens, nuo kurio ir kaimo pavadinimas kilo. Užkeiktos Mergos arba Nuotakos akmuo laikomas stebuklingu. Padavimuose pasakojama, kad nuotaka, prievarta tekinama už nemylimo, čia pavirtusi akmeniu.

Užkeiktos Mergos akmuo
Užkeiktos Mergos akmuo
Akmuo
Akmuo

Toliau planavom Perlojoje stabtelėti, bet užklupo liūtis, tad nutarėm, kad užsuksim grįžtant ir patraukėm link Merkinės. Miestelį, piliakalnį jau esam iššniūkštinėję jau anksčiau, tad šįkart neužsukom, o patraukėm į bokštą. Visų pirma, nustebino lankytojų minia – ir dideli, ir maži, ir jauni, ir pagyvenę kopė į aukštumas. Įlipt yra ką veikt – bokštas prilygsta devynių aukštų namui! Antras nustebinęs dalykas, kad prie tokio masiškai lankomo objekto nėra net lauko wc…

Merkinės apžvalgos bokštas
Merkinės apžvalgos bokštas

Bokšto konstrukcija truputi kosminė ir, žinoma, judanti, tad viršutinėj aikštelėj dviprasmiški jausmi apima – ir gražu, ir baisu.

Konstrukcija
Konstrukcija
Bokšto aikšelėse įrengti stendai
Bokšto aikšelėse įrengti stendai

Iš bokšto  atsiveria įspūdingi Nemuno kraštovaizdžio draustinio vaizdai. Už upės slėnio tolyn į horizontą vilnijantys miškai primena, kad čia stūksojo Merkinės didžiagirė, kurioje medžiojo karaliai ir jų svečiai. Nuo bokšto gerai matyti ne tik dalis Merkinės senamiesčio, bet ir tiltas per Nemuną, 2014 m., atšventęs savo 100 metų jubiliejų.

Nemuno kraštovaizdžio draustinis
Nemuno kraštovaizdžio draustinis
Merkinės senamiestos
Merkinės senamiestis
Merkinės sengirė
Merkinės didžiagirė
Šimtametis tiltas per Nemuną
Šimtametis tiltas per Nemuną

Pabuvoję tarp žemės ir dangaus patraukėm į Česukus, kaimą, kurį išgarsino, anot statytojo, stebuklinga piramidė… Lankytojų būriai, bet dauguma, kaip mums pasirodė, tokie patys smalsuoliai kaip ir mes, tik keletas buvo labai susikaupusių ir rankas į viršų iškėlusių.

Merkiinės piramidė
Merkiinės piramidė
Piramidės kupolas
Piramidės kupolas

Pabuvom, pamatėm, užteko. Sekantis sustojimas Subartonyse, kur gimė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė. Pirkioje įrengta ekspozicija, bet keliavom sekmadienį, tad tik pro langą vidun nosi įkišom.

Vinco Krėvės tėviškė
Vinco Krėvės tėviškė
Ipolito Užkurnio paminklas namo kieme
Ipolito Užkurnio paminklas namo kieme

Kitoj gatvės pusėj yra dar vienas muziejus, pristatantis Lietuvos totorių buitį, bet irgi tik iš išorės apėjom. Kaip rašo Dzukijos nacionalinio parko puslapyje: „Tai privatus muziejus, įkurtas jo šeimininkų Liusės ir Vlado Gaidukevičių sodybos name, kuriame prieš karą buvo pradžios mokykla. Muziejus lankytojus pasitinka virš durų užrašytais maldos žodžiais: „Dievo pagarbinimas buvo kiekvienoje pirkioje” ir totoriškos muzikos melodijos. Garbingoje vietoje padėtas atverstas Koranas. Muziejuje yra du Korano egzemplioriai – vienas spausdintinis, kitas rašytas ranka. Čia galima pamatyti nacionalinius totorių drabužius, kurie siuvami iš vienspalvių, prabangių audinių siuvinėtų aukso siūlais, padabintų įvairiaspalviais karoliukais, namų apyvokos daiktus, susipažinti su šios tautos amatais, muzika, menu. Tarp eksponatų ir senovinės kalvio darbo šakės bulvėms kasti, paveldėtos iš tolimų protėvių“

Totorių buities muziejus
Totorių buities muziejus

Iš Subartonių lauko keliais atsidūrėm Nedzingėj. Toks skambus ir gražus dzūkiškas pavadinimas! Gyvenvietė sena, kažkada ir savo dvarą turėjusi. Ryškiausią pėdsaką čia paliko dvarininkai Žilinskai, kurie ir bažnyčią pastatė.

Nedzingės dvaro likučiai ir bažnyčios kampas
Nedzingės dvaro likučiai ir bažnyčios kampas
Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia.
Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia.

        Atskiros istorijos verta ir Nedzingės parduotuvė, į ją galima turistus vežt kaip į muziejų. Tik nenufotografavome, nes vaizdu to neįmanoma perteikt, ten net specifinis kvapas išlikęs. Parduotuvėje laikas yra sustojęs maždaug devintajame dešimtmetyje – visi stelažai, prekystaliai, vitrinos, turbūt, tebestovi nuo atidarymo laikų, tik skaičiukų ir svarstyklių su svareliais trūksta bei ūžiantis kondicionierius primena, kad tai šie laikai.
Lietaus nė kvapo, tad sustojom Perlojoje. Kaip rašoma rašytiniuose šaltiniuose Perloja minima nuo 1378 m. Tuo metu čia jau buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, viena iš 15 svarbiųjų rytų Lietuvos medinių pilių. Pro Perloją ėjo svarbiausias Lietuvos valdovų kelias iš Vilniaus į Gardiną, todėl Perlojai teko atlikti labai atsakingą valstybės tarnybą – prižiūrėti ir saugoti pagrindinį kelią, jos užtvaras ir tiltus, o reikalui esant – statyti ir taisyti valdovų pilis.
Perloja išgrasėjo ir savarankiška savivalda kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei 1918 m. ir buvo vadinama Perlojos respublika. Savivalda gyvavo nuo 1918 m. lapkričio iki 1919 m. gegužės, tvarkėsi atskirai nuo visų tuo metu Lietuvoje buvusių oficialių valstybinių įstaigų ir turėjo tiesioginiu būdu miestelio ir parapijos gyventojų išrinktą valdžią – Komitetą ir teismą, paskirtą miliciją ir miško eigulius, suorganizuotą stiprų, ginkluotą apsaugos būrį, kuris sėkmingai gynė Perloją nuo plėšikaujančių gaujų, vokiečių kareivių ir lenkų legionierių.
Gyvenvietėje stovi graži raudonplytė Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, iškilusi 1930 m.

Perlojos bažnyčia
Perlojos bažnyčia

Perlojoje yra pastatytas garsus Vytauto Didžiojo paminklas, kurį gyventojai pastatė 1930 m. pagal dailininko Petro Tarabildos projektą. Sovietai jį bandė du kartus nuversti, bet nepavyko, vis sutrukdydavo paminkle įmontuoti geležinkelio bėgiai.

Vytauto Didžiojo paminklas
Vytauto Didžiojo paminklas
Posted in Uncategorized | Tagged , , , , , | 2 Comments

Neatrastasis Kačėniškių piliakalnis

        Rekomenduoju visomis keturiomis aplankyti šį piliakalnį!!! Mes jį „atradom“ visai netikėtai. Pirminiame kelionės maršrute jis net nebuvo įtrauktas, bet Sirvėtos regioninio parko direkcijos darbuotojui primygtinai rekomenduojant iki jo nuvažiuot, pasukom iš kelio. Ačiū jam, piliakalnis tikrai įspūdingas savo dydžiu ir nuo … Continue reading

More Galleries | Leave a comment