Neatrastasis Kačėniškių piliakalnis

        Rekomenduoju visomis keturiomis aplankyti šį piliakalnį!!! Mes jį „atradom“ visai netikėtai. Pirminiame kelionės maršrute jis net nebuvo įtrauktas, bet Sirvėtos regioninio parko direkcijos darbuotojui primygtinai rekomenduojant iki jo nuvažiuot, pasukom iš kelio. Ačiū jam, piliakalnis tikrai įspūdingas savo dydžiu ir nuo jo atsiveriančiais vaizdais! Iki jo nusigaut yra ką veikt – pradžioj nuo Šventos gyvenvietės riedi kelis kilometrus žvyrkeliu, vėliau suki į mišką, ten ir prasideda visos linksmybės – keliukas gerokai „patobulintas“ sunkiąja miškininkų technika, bet pamačius proskynoje piliakalnį momentiškai pamiršti kokiu keliu teko prasibraut :)
Kačėniškės piliakalnį iš rytų juosia Mergežerio ežeras, iš vakarų ir pietų – pelkė ir pelkėtos žemumos, iš šiaurės – gili dauba, kuria teka Mergežerio upelis.  2013 m. piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas lankytojams. Tvarkymo metu atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo užfiksuoti du kultūrinio sluoksnio horizontai, leidžiantys daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys).

Kačėniškės piliakalnis
Kačėniškės piliakalnis
Kačėniškės piliakalnis
Kačėniškės piliakalnis
Kopiam kopiam
Kopiam kopiam
Vaizdas į Mergežerį
Vaizdas į Mergežerį

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

pp

Posted in Uncategorized | Tagged , , | Leave a comment

Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke

Tik išgirdusi apie naujo mitologinio pažintinio tako atidarymą Sirvėtos regioniniame parke, iškart norėjau ten keliaut, bet buvo gili žiema, sniegas, tad taip ir pavasaris atkeliavo, kol išsiruošėm. Šis pažintinis takas prasideda Šventos dvarvietėje, šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, kuris yra įsikūręs buvusiame dvaro svirne, ir tęsiasi Šventos miške. Tako ilgis – 1,34 km. Pažymėsiu, kad takas yra pritaikytas šeimoms su mažaisiais keliauninkais, nes patogu pravažiuot vaikišku vežimėliu, kas mums šiuo metu yra aktualu.

Tako pradžia - prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro
Tako pradžia – prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro

Keliavom sekmadienį, o kaip žinia, lankytojų centrai dažniausiai tądien nedirba, bet mums pasisekė, kad tą sekmadienį vyko antrasis merų rinkimų turas, o lankytojų centre buvo įkurdinta rinkiminė apylinkė. Įsiprašėm vidun, o ten pasitaikė ir labai malonus direkcijos darbuotojas, kuris mielai papasakojo apie parką ir ekspoziciją.

Visas ekspozicijos erdves apjungia elementai, susiję su baltų tikėjimu ir mitologija – stebuklingi ženklai, rašmenys. Akcentas – gyvybės medis, remiantis juo mūsų protėviai aiškino pasaulio atsiradimą, gyvenimo ratą.

Gyvybės medžio viduje
Gyvybės medžio viduje

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šalia lankytojų centro pastato auga liepų pavėsinė, tik į ją galėjom pažvelgt iš toliau, nes aplink vyksta statybos ir viskas užtverta tvora.  Kaip rašoma www.sirveta.lt puslapyje „1925–1926 metais Šventos dvarvietėje ratu buvo pasodinta 30 liepų. Kad medžių pavėsinė įgautų taurės pavidalą, kas ketvirta liepa buvo lenkiama į išorinę pusę, prie šakų pririšant sunkius svarsčius, dėl kurių svorio keitėsi šakų augimo kryptis. Šioje liepų pavėsinėje dvarvietės šeimininkė Marija Civinska mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą. Sunkiai sirgusi moteris liepdavo samdiniams išnešti ją į pavėsinę ir ištisomis dienomis gulėdavo po liepų laja. Šis respublikinės reikšmės gamtos objektas paskelbtas saugomu 1968 metais. Šiuo metu Liepų pavėsinę sudaro 18 liepų“.

Liepų pavėsinė
Liepų pavėsinė

Šventos dvarą pasistatydino XIX a. viduryje dvarininkai Civinskiai, kurie ten gyveno iki 1939 m. Vėliau dvare buvo sandėliuojami grūdai, pokariu veikė mokykla, o šiuomet dvaras užkaltais langais…

Šventos dvaro sodyba
Šventos dvaro sodyba

O dabar jau tikrai apie mitologinį taką. Pažintiniame take pastatyta septyniolika akmeninių skulptūrų – baltiškųjų dievybių simbolių, kurios nukelia žmogų į praeitį ir supažindina su senovės lietuvių mitologija. Skulptūras kūrė trylika skulptorių.
Pirmoji skulptūra – Aukščiausio Dievo ir Perkūno-Velino (velnio). Aukščiausiasis globojo žynius ir vadus, Perkūnui aukodavo ir meldėsi kariai, o Velinas – žemdirbių bei gyvulininkystės globėjas.

Skluptūra - Laima
Aukščiausio Dievo ir Perkūno skulptūra

Dar neįžengus į mišką, ant kalnelio stovi Lazduona, tai riešutų (lazdynų) deivė. Ji globojo labai svarbius senovės žmogui medžius, auginančius riešutus.

Lazduona
Lazduona

Toliau takas tęsiasi Šventos miške ir pirmasis pasitinka Kelukis – mitinis keliautojų globėjas, kurį simbolizuoja akmenų bokšteliai kelių sankryžoje.

Tako pradžia miške. Kelukis
Tako pradžia miške. Kelukis

Toliau – Žemyna. Svarbiausia žemdirbystės deivė, augalų vešėjimo, žemės derlumo skatintoja ir maitintoja.

Žemyna
Žemyna

Javinė – senovės lietuvių mitologijos deivė globojusi klojime sukrautus javus.

Javinė
Javinė

Upinis – tekančių vandenų dievybė. Jis gretinamas su Ežeriniu. Upinio mitinės funkcijos po Lietuvos krikšto atiteko Šv. Kristoforui.

Upinis
Upinis

Kremata – kiaulių auginimo globėja.

Krematas
Kremata

Aušlavis – lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.

Lazdona
Aušlavis

Medeina – medžioklės dievaitė. Miško žvėrių valdovė ir globėja.

Medeina
Medeina

Žemėpatis, kartu su Žemyna drauge globojo laukus, žemės ūkio vaisius, visą augaliją, javus, gyvulius, sodybą, namus ir jų gyventojus

Krematas
Kremata

Giraitis – miško medžių globėjas. Šilų, giraičių dvasia. Ši mitinė būtybė siejama su maloniais miško garsais.

Giraitis
Giraitis

Gabija – namų židinio, ugnies dievaitė.

Gabija
Gabija

Tako gale, pasitinka Ežerinis – stovinčio vandens dievybė.

Ežerinis
Ežerinis

Nusileidus šlaitu žemyn, keliautojus palydi Maumas, gleivėta, maurais aptekusi būtybė, kuria buvo gąsdinami vaikai. Tapatinamas su babaušiu, baubu.

Takelis žemyn
Takelis žemyn
Maumas
Maumas

 

Posted in Uncategorized | Tagged , , , | 2 Comments

Švenčionių senamiestis ir Cirkliškio dvaras

Į Cirkliškio dvarą kažkada jau buvom užsukę, bet kaip sakoma, nepakenks ir dar kartą. Dabartinė dvaro sodyba kūrėsi nuo XIX a. pr. ir priklausė didikų Mostovskių, vėliau Chaleckių giminei. Tai tipiškų klasicistinių bruožų rūmai su įspūdingu šešių kolonu portiku. Šiuomet dvare įsikūręs Švenčionių profesinio rengimo centras.

Alėja į Cirkliškio dvarą
Alėja į Cirkliškio dvaras

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šalia dvaro išlikęs puošnus anų laikų šaldytuvas – ledainė.

Ledainė
Ledainė

Tolėliau nuo dvaro sodybos tebestovi kalvė.

Kalvė
Kalvė
Buvo sandėlis, o dabar valgykla
Buvo sandėlis, o dabar valgykla

Aplink dvarą buvo pasodintas didelis peizažinis parkas, kurio fragmentai išliko iki šiol. OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Meno kūrinys Cirkliškio dvaro teritorijoje
Meno kūrinys Cirkliškio dvaro teritorijoje

Apžiūrėję dvaro teritoriją patraukėm link Švenčionių – istorinės Nalšios žemės centro. Nori nenori akį mieste labai patraukia išskirtinis statinys – apvali bizantiško stiliaus provoslavų cerkvė, pastatyta 1898 m. Gražumo ji tikrai graži, bet cerkvė reikalaute reikalauja nors elementaraus remonto. Nepavyko rasti jokių žinių, kad artimiausiu metu jo ji sulauks…

Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė
Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prasukom ir pro Švenčionių miesto senąją miesto dalį.

Švenčionių senamiestis
Švenčionių senamiestis
Dar Švenčionių senamiestis
Dar Švenčionių senamiestis
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Gražus pastatas

Švenčionyse veikia seniausias Europoje vaistažolių fabrikas, kurį 1883 m. įkūrė farmacininkas Naumas Taraseiskis. Dabartiniame  pastate gamykla pradėjo veikti 1955 m.

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Švenčionių vaistažolių fabrikas

Mieste stovinti dvibokštė Visų Šventųjų bažnyčia iškilo 1898 m., o pirmąją bažnyčią dar 1414 m. buvo pastatydinęs Vytautas, kuris Švenčionyse turėjo savo dvarą.

Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia
Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Posted in Uncategorized | Tagged , , | Leave a comment

Turistinis – poilsinis takas šalia Kernavės

      Visai netikėtai MariukasM bloge  aptikau įrašą apie Kernavės turistinį – poilsinį taką, kuriame, pasirodo, nebuvome, o jis visai šalia Vilniaus. Minėtam bloge labai gerai aprašyta, kaip taką rasti, nes iki jo jokių ženklų nerasta.
Apie 3 km ilgio takas vingiuoja stačiais Neries krantais ir gražiu mišku. Pakeliui įrengta nemažai poilsio aikštelių, supynės, skulptūrų, galima eilių paskaityt ir galvosūkių paspręst. Ir dar! Įmanoma pravažiuoti vaikišku vežimėliu, kas mums šiuo metu aktualu. Tik poroje vietoje teko laiptukais užnešt.

Tako trasos schema
Tako trasos schema

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Posted in Uncategorized | Tagged , , | Leave a comment